Ok, bandau aiškintis ir ieškoti savų pavyzdžių. Papildysiu.
Faktas.
Sėkmė dažnai yra atsitiktinumo rezultatas. Ne viskas tavo rankose, ir ne visada „daug dirbantis žmogus“ nugali. Labai dažnai nugali laiku ir vietoje atsidūręs žmogus – ir tai yra statistinis, ne moralinis faktas.
Tikimybių teorija ir atsitiktinumai
- Mažas skirtumas → Didelis rezultatas: Tikimybių teorijoje labai mažas pranašumas gali, per laiką ar kartojimąsi, sukurti milžiniškus rezultatus. Pvz., investuotojas, turintis 51 % sėkmės tikimybę per daugelį investicijų, laimės sistemingai – bet konkrečioje situacijoje gali ir pralošti.
- „Random Walk“ teorija: Finansų pasaulyje ši teorija teigia, kad dauguma akcijų kainų juda atsitiktinai ir sėkmė rinkoje dažnai prilygsta monetos metimui. Warren Buffett išimtis, ne taisyklė.
Psichologija: mes pervertiname nuopelnus ir nuvertiname sėkmę
- „Self-serving bias“: Žmonės priskiria sėkmę savo gabumams, o nesėkmes – aplinkybėms. Tačiau realybėje daug sėkmės atvejų yra tiesiog atsitiktinių faktorių seka.
- „Hindsight bias“: Po įvykio mums atrodo, kad jis buvo nuspėjamas („aišku, kad tas startuolis buvo geras!“), bet tai iliuzija – prieš jam įvykstant prognozės būna labai neaiškios.
Sėkmės paskirstymo modeliai
Mathew efekto modelis („kas turi, tam bus duota“):
- Kai kas nors pasiekia šiek tiek sėkmės, jie gauna daugiau dėmesio, išteklių, kontaktų – ir tai stiprina jų poziciją, nepriklausomai nuo pradinio talento.
- Pavyzdys: dvi dainos su identišku vertinimu – viena netyčia gauna viršų „Spotify“, ją pastebi daugiau žmonių, ji populiarėja, o kita lieka nežinoma.
Monte Carlo simuliacijos rodo šaltą realybę
- Naujausi tyrimai (plg. Pluchino et al., 2018) simuliavo tūkstančius karjerų su skirtingais „talento“ lygiais, atsitiktiniais įvykiais ir galimybėmis.
- Rezultatas: Sėkmingiausi asmenys nebuvo talentingiausi. Jie buvo pakankamai talentingi ir turėjo daugiausiai sėkmingų atsitiktinumų.
- Netgi siūloma: jei nori maksimizuoti sėkmę visuomenėje, skirstyk finansavimą ne tik „geriausiems“, bet ir atsitiktinai – tai padidina tikimybę atrasti inovatorius, kurie dar nėra „žvaigždės“.
Kaip tai praktiškai pritaikyti?
Sistemingai didinti atsitiktinių galimybių kiekį
„You can’t control luck, but you can control how often luck can find you.“
- Būk „rinkoje“ kuo dažniau: siųsk daugiau paraiškų, kalbėk daugiau žmonių, testuok daugiau idėjų.
- Kuo daugiau loši, tuo didesnė tikimybė „pataikyti“.
- Tinkamai orientuotas greitas iteravimas (fail fast, learn faster) yra sėkmės padauginimo sistema.
Stenkis būti pasiruošęs, kai sėkmė ateina
- Atsitiktinumas sukuria galimybę, bet ją reikia būti pasiruošus išnaudoti.
- Kiekvienas geras ryšys, įgūdis ar idėja gali tapti katalizatoriumi tik tada, kai veikiate greitai ir aiškiai.
Pritaikyk „optionality“ strategiją
„Sėkmė mėgsta tuos, kurie turi daug atvirų opcijų.“
- Kurk sistemas, kuriose gali gauti daug nenumatytų naudų (asimetriškos grąžos).
- Pavyzdžiai:
- Intelektinė kūryba (rašymas, video, programavimas) → viena iš dešimčių idėjų gali tapti hitu.
- Ryšių tinklas → vienas pažįstamas gali atvesti prie proveržio.
- Platformos efektas → viena „post“ gali virsti šimtais galimybių.
Santrauka: mentalinis modelis
| Faktas | Pasekmė |
|---|---|
| Sėkmė dažnai priklauso nuo atsitiktinumo | Negalima per daug pasitikėti vien savo pastangomis |
| Atsitiktinumų kiekį galima dauginti | Reikia sistemingai eksponuoti save naujoms galimybėms |
| Sėkmė ≠ talentas | Pervertinti „genijų“ figūras yra klaidinga strategija |
| Galimybės dažnai priklauso nuo laiko ir vietos | Strateginis „pozicionavimas“ tampa svarbiausia priemone |
Parašykite komentarą