Mano, OldBoy, straipsniai, kuriuoe be amuletų pardavimų (ne)pasisekimų, pasiaiškinsiu patį sėkmės fenomeną, labai įdomu. Sėkmės teorijas psichologijos, žaidimų ir tikimybių teorijų, verslo, ekonomikos kampais.
Ok, bandau aiškintis ir ieškoti savų pavyzdžių. Papildysiu.
Faktas. Sėkmė dažnai yra atsitiktinumo rezultatas. Ne viskas tavo rankose, ir ne visada „daug dirbantis žmogus“ nugali. Labai dažnai nugali laiku ir vietoje atsidūręs žmogus – ir tai yra statistinis, ne moralinis faktas.
Pradėkime aiškintis apie sėkmę nuo paprasčiausių dalykų, nereikalaujančių gero matematinio proto. Pvz istorijos. Aš pradedu nuo savaime suprantamų psichologinių banalybių 🙂 Pasistengsiu kuo mažiau vandens.
Šventojoje gyvenu jau 10 metų, viską metęs atvykau iš Vilniaus. Pora metų tikrai minčių apie skyles akmenyse nekilo, nes reikėjo apsitvarkyti buitį, prieš 5m pabandžiau gręžti betoną, akmens tas grąžtas neįveikė, o pernai (2024) eksperimentavau su keraminėmis plytelėmis, tai pirkau ir deimantinį grąžtą. O šiemet… žiemą kilo sumanymas akmenyse daryti inkliuzus – pragręžtose skylėse derva užlieti uodus. Cha, gerai kad nesigavo užsiauginti uodų lervų (peršalo), tik vėliau pastebėjau, kad jie netilps, o didelės 2cm diametro skylės yra vergiškas darbas ir jokios estetikos.
Linkėti žmogui sėkmės yra puiku. Gal to ir pakanka. Bet jei norite minčių, nuo ko jūsų pasirinktas amuletas galėtų apsaugoti ar kurti sėkmę, štai keletas linksmesnių 🙂
Amuletas sėkmei padvigubinti Sveiko įdegio akmenukas Malonaus maudymosi jūroje Draugystės užmezgimo žvilgsniu Saugantis nuo žagsėjimo (nuo piktų gėjų)
Akmuo su skyle, kuriame yra gintariukų – gaunasi mažai reikalingas daiktas, o dar tas senis, priekabiaujantis prie kitų ir siūlantis akmenį nusipirkti… kažkokia nesąmonė! Nejaugi likusį gyvenimą visas dulkinas gręšiu akmenis ir gėdingai juos pardavinėsiu? Gaila būtų.
Tačiau žmonėms geranoriškai linkėti sėkmės yra kur kas prasmingiau, Nes sėkmė toks dalykas, kurio prireikia net stipriausiems. Sporte. Versle. Gamtoje. Bet kur. Ir be jokių ten ezoterikų. Tiesiog būna spaudi tą savo talismaną ir beveik meldiesi kad pasisektų.
Kai buvau jaunas, priešais judrią gatvę mačiau juodai apsirengusį senį, kuris palydėdavo kiekvieną automobilį jį peržegnodamas. Atrodė kraupokai. Tada pamaniau, kad nukvakęs. Šiandien aš pats darau tą patį – su kiekvienu savo amuletu linkiu jums sėkmės.
Prekiauti nemoku, siūlyti pirkti ir net dalinti įkyru ir gėda, bet su savo akmenuku palinkėti sėkmės gerai dirbančiam ar prasmingą veiklą vystančiam žmogui man atrodo teisingiausia. Net jeigu tas nesužinos – tiesiog pagaminsiu, dedikuosiu šioje svetainėje ir archyvuosiu jo amuletą. Žinoma, tik gyviesiems. Nes kitiems jau stipriai nepasisekė.
Kažkada mūsų nepriklausomybės pradžioje, kai turėdavau pinigėlių lankytis kultūriniuose renginiuose, svajojau tapti mecenatu – kolekcionuoti savo įdomiausius, perspektyviausius ir juos remti. Finansiškai. Kadangi su finansais man gyvenime prastai, ta idėja pasimiršo. Bet kaip psichologai pasakytų – liko giliai įspaustas nerealizuotas geštaltas. Kurį štai tokia iškreipta forma bandau išgydyti 😊