Kietųjų įgūdžių diagrama

Čia reikia teksto – apie kietuosius ir minkštuosius įgūdžius. Susirasite.
Tai apie tai, kaip nuo mažų dienų, skatinant ir dominant, galima tarsi Lego sudėlioti žmogų 🙂

Ir kas per sudėtingumas?

1-10 STIPRUMO (SUDĖTINGUMO) LYGIŲ APRAŠYMAS:
1. Kūdikiai (motorika, aplinkos suvokimas) / 3–5 m. vaikų lygis.
2. 6–13 m. mokinių teorinės žinios labiau nei praktiniai įgūdžiai.
3. 14–18 m. jaunimo lygis, stiprūs protiniai gebėjimai, silpnesnė praktika.
4. Vidutinis lygis – paprasti darbai (Photoshop, blynų kepimas).
5. Mokyklos „devintunkai”, vidutinio sudėtingumo lygis.
6. Automechaniko pameistrys, stiprus geimeris, pradedantis kūrėjas.
7. Studentų / jaunųjų profesionalų lygis (Middle developer).
8. Gyvenimo herojai, nacionalinio lygio senior specialistai.
9. Aukščiausias meistriškumas, tarptautinių projektų lygis.
10. Genijų lygis, pasaulinio masto inovatoriai.

Daugiau apie Hard Skills – arti 100 psl. OldBoy tekstai.

360° HARD SKILLS DIAGRAMA

Keturi žmonių veiklos ir profesiniai vektoriai (tarsi N-S-W-E pasaulio šalių kryptys), apytikriai atitinkančios keturis neurotipus:

12 profesinių žmonių tipų – ne tik pagal turinį, o ir pagal kognityvinę dinamiką – t. y. kaip žmonės mąsto, jaučia, veikia ir kuria vertę

Profesijų klasifikavimas pagal diagramos laipsnius

Čia pateikiamas sąrašas su apytiksliais laipsniais ir paaiškinimais, kodėl profesija priskiriama būtent tai krypčiai.

Matematika ir Inžinerija (0° – 60°)
0° Mokslas ir inžinerija: Tai labai plati sritis, kuri apima pačias diagramos ištakas, nuo matematikos iki kvantinės fizikos ir toliau į inžineriją.
10° Programinės įrangos inžinerija: Tiesioginis dirbtinio intelekto ir mašinų mokymosi pritaikymas, susijęs su algoritmų kūrimu ir programavimu.
20° Kompiuteriai ir IT: Ši sritis apima viską, kas susiję su fizika, elektronika ir kompiuterija – nuo techninės įrangos priežiūros iki tinklų administravimo.
30° Statyba: Tai yra inžinerijos dalis, susijusi su praktiniu statinių projektavimu ir kūrimu.
40° Montavimas, priežiūra ir remontas: Glaudžiai susiję su elektrotechnika ir mechanika, nes apima įvairių įrenginių ir sistemų priežiūrą.
50° Nekilnojamasis turtas: Nors tai labiau susiję su finansais ir pardavimais, tačiau nekilnojamasis turtas glaudžiai siejasi su architektūra ir statyba.

Verslas, Teisė ir Duomenys (70° – 140°)
70° Duomenys ir analizė: Tiesioginis statistikos ir duomenų pritaikymas verslo ir mokslinėms sritims.
80° Apskaita ir finansai: Ši sritis yra finansų ir ekonomikos pagrindas.
90° Teisinės paslaugos: Susiję su įstatymais ir teise.
100° Administracija ir biuras: Šios profesijos dažnai dirba su valdymu, dokumentais ir taisyklėmis, artimos politikai ir valdžiai.
110° Valdymas, Projektų valdymas: Šios sritys tiesiogiai susijusios su valdžia ir valstybe, tik mažesniu mastu.
130° Mažmeninė prekyba, Pardavimai, Verslo operacijos: Šios sritys atspindi amatų ir prekybos prigimtį.

Fizinės profesijos ir aptarnavimas (150° – 220°)
160° Pramogų ir kelionių paslaugos: Susiję su kelionėmis ir naujų vietų atradimais.
180° Sportas, fitnesas ir poilsis: Akivaizdžiai susiję su fizine jėga ir sportu.
190° Ūkininkavimas ir laukinė gamta: Apima maisto auginimą, todėl glaudžiai susiję su maistu.
210° Valymas ir įranga: Šios sritys užtikrina šilumą ir švarą aplinkoje.
220° Maisto ir svetingumo paslaugos: Tai tiesioginis valgio ruošimo ir aptarnavimo pritaikymas.

Socialinės ir Kūrybinės profesijos (230° – 300°)
230° Socialinės paslaugos, Žmogiškieji ištekliai ir įdarbinimas: Šios sritys yra susijusios su globa ir rūpyba kitais žmonėmis.
240° Klientų aptarnavimas: Reikalauja daug empatijos, kad būtų galima suprasti ir padėti klientams.
250° Asmeninė priežiūra ir paslaugos: Pavyzdžiui, kirpėjai ar stilistai, kurie rūpinasi žmonių puošyba.
260° Menas, Dizainas ir naudotojo patirtis: Tai tiesioginės menų ir kūrybos sritys.
280° Rašymas ir redagavimas: Ši sritis yra susijusi su literatūra ir kalbos raštingumu.
290° Žiniasklaida, viešieji ryšiai ir komunikacija: Šios profesijos remiasi medija ir dizainu.
300° Reklama ir rinkodara: Nors tai yra verslo dalis, reklama ir rinkodara yra glaudžiai susijusi su žurnalistika ir istorija, nes reikia suprasti pasakojimo ir įtikinėjimo principus.

Mokslas, Psichologija ir Medicinos (310° – 350°)
310° Personalo valdymas: Tiesiogiai susijęs su psichologija, nes reikia suprasti žmonių elgesį ir motyvaciją.
330° Gyvūnų priežiūra: Tiesiogiai susiję su biologija.
340° Sveikatos priežiūra: Apima medicinos mokslus.
350° Energijos gamyba ir kasyba: Šios sritys susijusios su chemija ir gamtos išteklių panaudojimu.

Ką bandysiu daryti toliau:

Planavau gaminti DI agentą, kur žmonės patys bendrauja su savo profiliu per dirbtinio intelekto patarėją. Bet ar reikia. Niekam šita Hard Skills neįdomi. Geriausiu atveju diagrama pati nekontaktuos su neuroniniu tinklu, bet pagal žmogaus duomenis parašys gerą promtą, su kuriuo galėsite eiti į bet kurią LLM platformą.

Vizualizacija šiokia tokia yra, tyčia ją padariau labai margą 🙂 sekmes.lt/hd Sunkiai, bet eina ir mažuose ekranuose, na bet čia ne žaidimas.

Jei kam smalsu tas fonas – tai ten šimtai Kognityvinio šališkumo (Bias) pavadinimų



Tiesą sakant, gal ir galima „pritempti” šališkumus prie Hard Skills, bet kam reikia – ir taip aišku, kuriose srityse daugiausia „durnumo” 🙂

Kognityvinių šališkumų sąrašas:

Kognityviniai šališkumai yra konstruktai, pagrįsti klaidingais ar iškreiptais suvokimais, išankstiniais nusistatymais, naudojami norint greitai ir lengvai priimti sprendimus. Dažniausiai tai yra kognityvinės klaidos, kurios daro įtaką kasdieniam gyvenimui – ne tik sprendimams ir elgesiui, bet ir mąstymo procesams.

Euristika 
(iš graikų kalbos „heurískein“ – rasti, atrasti), kitaip nei 
šališkumas , yra intuityvūs ir skuboti protiniai procesai, protiniai sutrumpinimai, leidžiantys mums susidaryti bendrą idėją apie 
temą be didelių pažintinių pastangų. Tai greitos strategijos, dažnai naudojamos norint greitai padaryti išvadas.

2002 m. Kahnemanas ir Frederickas iškėlė teoriją, kad kognityvinė euristika veikia per sistemą, vadinamą atributų pakeitimu, kuri vyksta nesąmoningai. Pagal šią teoriją, kai kas nors priima sudėtingą išvadų sprendimą, jį pakeičia euristika – sąvoka, panaši į ankstesnę, bet suformuluota paprasčiau. Todėl euristika yra protiniai triukai, leidžiantys greitai padaryti išvadas su minimaliomis kognityvinėmis pastangomis.

Šališkumas – tai specifinė euristika , naudojama priimant sprendimus, kurie galiausiai tampa išankstiniais nusistatymais, apie dalykus, kurių niekada nematėte ar nepatyrėte. Kita vertus , euristika veikia kaip mentalinis trumpasis kelias ir leidžia pasiekti atmintyje saugomą informaciją.

Trumpai tariant, jei euristika yra patogūs ir greiti, iš realybės ekstrapoliuoti, keliavimo būdai, leidžiantys daryti greitas išvadas, tai kognityviniai šališkumai yra neefektyvūs euristika – abstraktūs išankstiniai nusistatymai, kurie nėra generuojami iš realių duomenų, o įgyjami a priori be kritikos ar vertinimo.

Žmogaus mąstymas plačiai naudoja 
euristiką , minčių sutrumpinimus ir greitus, intuityvius metodus, kurie peržengia loginio samprotavimo ribas. Šiuos mąstymo stilius disfunkciniais daro ne jų buvimas, o jų nelankstumas ir standumas, ypač jei dėl to mes įvykius ir save interpretuojame nerealistiškai neigiamai.

Kognityvinių šališkumų sąrašas jau seniai yra kritikos objektas. Psichologijoje vyko „racionalumo karas“ ^[ 77 ] tarp Gerdo Gigerenzerio ir Kahnemano bei Tverskio mokyklos, kurio metu buvo svarstoma, ar šališkumas pirmiausia yra žmogaus pažinimo defektai, ar elgesio modelių, kurie iš tikrųjų yra adaptyvūs arba „ ekologiškai racionalūs “ , rezultatas ^[ 78 ] . Gerdas Gigerenzeris istoriškai buvo vienas pagrindinių kognityvinių šališkumų ir euristikos priešininkų. ^{[ 79 ] [ 80 ] [ 81 ]} Gigerenzeris mano, kad kognityviniai šališkumai nėra šališkumas, o nykščio taisyklės arba, kaip jis pasakytų, „ nuojauta “, kuri iš tikrųjų gali padėti mums priimti teisingus sprendimus mūsų gyvenime.

Šie debatai neseniai vėl atsigavo, kritikams teigiant, kad pernelyg daug dėmesio skiriama šališkumui žmogaus pažinimo srityje. ^[ 82 ] Pagrindinė kritikos dalis yra nuolatinis tariamų šališkumų sąrašo išplėtimas, nes nėra aiškių įrodymų, kad šis elgesys iš tikrųjų yra šališkas, kai suprantamos tikrosios problemos, su kuriomis žmonės susiduria. Ekonomikos ir kognityvinės neurologijos pažanga dabar rodo, kad daugelis elgesio, anksčiau vadintų šališkumu, gali atspindėti optimalias sprendimų priėmimo strategijas.