Sėkmės teorijos psichologijoje

Pradėkime aiškintis apie sėkmę nuo paprasčiausių dalykų, nereikalaujančių gero matematinio proto. Pvz istorijos. Aš pradedu nuo savaime suprantamų psichologinių banalybių 🙂 Pasistengsiu kuo mažiau vandens.

• Psichologijoje sėkmė siejama su asmeninėmis savybėmis, motyvacija ir požiūriu. Pagrindinės teorijos pabrėžia, kad tikėjimas savimi ir nuolatinis tobulėjimas lemia rezultatus. Pavyzdžiui, augimo mąstysena. Švietime augimo mąstysenos mokymai (skatinantys mokinius vertinti pastangas, o ne įgimtą gabumą) parodė pažymių pagerėjimą ir sumažino pasiekimų skirtumus tarp skirtingų mokinių grupių.
  C. Dweck teigia, kad sugebėjimai nėra užprogramuoti – tobulėjant per pastangas ir mokymąsi galima pasiekti aukštų tikslų.
  A. Bandura apibūdino savęs efektyvumą kaip įsitikinimą savo gebėjimais įgyvendinti užduotį – stiprus savęs efektyvumas skatina motyvaciją, gerovę ir asmeninį pasiekimą. Darbuotojų mokymuose didinamas savęs efektyvumas (pvz., mažais laimėjimais stiprinant pasitikėjimą) padeda motyvuoti komandą ir greičiau įgyvendinti projektus.
• Tikslų siekimo teorija (Locke & Latham) rodo, kad specifiniai ir ambicingi tikslai žymiai padidina produktyvumą: aiškiai apibrėžti sunkūs tikslai skatina daugiau dėmesio ir pastangų nei neaiškūs („daryk kiek gali“) tikslai. Taip pat versle taikomos tikslų nustatymo praktikos: įmonių vadovai nustato konkretų, iššūkį keliantį tikslą (pvz., pardavimų augimo rodiklį), o tai įprasmina darbo „instrukcijas“ ir skatina aukštesnį produktyvumą
• Mihály Csíkszentmihályi „flow“ būsenos teorija pabrėžia optimalų įsitraukimą – tokia būsena siejama su aukštu našumu ir gyvenimo pasitenkinimu. Empiriniai tyrimai rodo, kad patiriant „flow“ (aiškūs tikslai, grįžtamasis ryšys, suderinti įgūdžiai ir iššūkiai), žmogus pasiekia geresnių rezultato ir kūrybiškumo lygių.
  Sporte treneriai kuria sąlygas „flow“ – pavyzdžiui, žaidėjams keliami aiškūs, prieinami tikslai ir suteikiamas nuolatinis grįžtamasis ryšys – ir tai padeda gauti geresnius rezultatus varžybose
• Kiti psichologai pabrėžia atkaklumą („grit“) ir emocinį intelektą; nors emocinio intelekto įtaka sėkmei akivaizdi (padeda geriau valdyti emocijas). Nauja analizė parodė, kad jis tik silpnai prognozuoja akademinius pasiekimus.

Naujai (2023–2025m.) atlikti psichologijos tyrimai daug dėmesio skiria psichologiniams gebėjimams (atsparumui, adaptacijai) ir vidiniams motyvacijos veiksniams. Pavyzdžiui, pozit yviosios psichologijos apžvalgos atnaujintos iki 2025 m. parodo, jog „flow“ būsenos kultivavimas padeda auginti produktyvumą ir gerovę. Didelės apimties šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad darbuotojai, turintys aukštą atsparumo (reziliancijos) ir prisitaikymo lygį, žymiai labiau įsitraukia į darbą ir kūrybiškai sprendžia problemas. Tuo tarpu nauja publikacija (2023) atkreipia dėmesį, kad emocinis intelektas – nors ir svarbus tarpasmeniniam bendradarbiavimui – tik silpnai koreliuoja su tradicine akademine sėkme, Visa tai rodo, kad šiuolaikinėje psichologijoje didėja susidomėjimas holistiniais asmenybės veiksniais: ne vien IQ, bet ir nuolatinis tobulėjimas, motyvacija bei psichologinė atsparumo praktika vertinami kaip sėkmės veiksniai.