Sunkus tekstas. Ne mano, o DI, bet paklausti darosi ne mažiau svarbu.
Sėkmė tikimybių teorijoje dažniausiai įsivaizduojama kaip atsitiktinis įvykis, kuriam priskiriama tam tikra tikimybė. Klasikinėje Bernulio bandymų paradigmose vieno bandymo rezultatas turi tik du galimus atvejus – sėkmė arba nesėkmė – su sėkmės tikimybe p. Tada atsitiktinis dydis X aprašomas Bernulio pasiskirstymu:
Pr(X=1)=p,
Pr(X=0)=1−p,
Ok, bandau aiškintis ir ieškoti savų pavyzdžių. Papildysiu.
Faktas.
Sėkmė dažnai yra atsitiktinumo rezultatas. Ne viskas tavo rankose, ir ne visada „daug dirbantis žmogus“ nugali. Labai dažnai nugali laiku ir vietoje atsidūręs žmogus – ir tai yra statistinis, ne moralinis faktas.
(daugiau…)Pradėkime aiškintis apie sėkmę nuo paprasčiausių dalykų, nereikalaujančių gero matematinio proto. Pvz istorijos. Aš pradedu nuo savaime suprantamų psichologinių banalybių 🙂 Pasistengsiu kuo mažiau vandens.